Veidai

ATSTUMTOJO VEIDAS

  • Atstumiu, nes bijau būti atstumtas
  • Niekas manęs nesupranta ir negali deramai įvertinti
  • Tik vienatvėje ir skausme galiu pasisotinti
  • Jie pasitraukia, nes nesupranta manęs
  • Aš atsitraukiu, nes jie neverti, kad likčiau su jais
  • Aš nuolat esu arba didžiulėj meilėj arba didžiulėj neapykantoj

Kai nesąmoningai žiūriu į viską per atstūmimą, tarsi susilieju su atstūmimu… O kai galiu savyje matyti atstūmimą – tai Aš Esu jį mato. Pamažu imu suvokti, kaip mąsto atstūmimas, kaip jis elgiasi, kaip jaučiasi… Aš Esu leidžia atstūmimui būti, Aš Esu nebėga, neneigia, nebijo – jis stebi. Tai atstūmimas bijo, neigia ir bėga, atstūmimas negali stebėti savęs, jis gali tik bijoti…

➻ Dabar įsijunk „Skersvėjo” pratybas, Atstumtojo veidą, ir kvėpuok. Tu nesi šis veidas. Tu – tas, kuris jį mato ir valdo.

PALIKTOJO VEIDAS

  • Prilimpu, kad manęs negalėtų palikti
  • Ką turėčiau padaryti, kad manęs nepaliktum?
  • Mano kūnas suglemba, kai išsigąstu, kad mane gali palikti
  • Aš esu auka. Mane paaukojo vardan kitų gerovės.
  • Man reikia dėmesio, man niekada negana dėmesio

Aš jaučiuosi paliktas kaskart, kai metu sumanytą veiklą, kai nepasirūpinu savimi, kai neskiriu sau dėmesio, kurio man reikia. Aš pernelyg įsikimbu į kitus ir tuo juos gąsdinu arba būnu paliktas, kad galėčiau dar kartą išgyventi paliktojo traumą ir jaustis vienišas. Mano žaizda gyja, kai suprantu ir pamėgstu vienatvę ir kai mažai bereikia kitų žmonių dėmesio. Aš vis labiau noriu užsiimti savimi net ir kai kiti manęs nepalaiko.

➻ Dabar įsijunk „Skersvėjo” pratybas, Paliktojo veidą, ir kvėpuok. Tu nesi šis veidas. Tu – tas, kuris jį mato ir valdo.

PAŽEMINTOJO VEIDAS

  • Dažnai jaučiu gėdą ne tik dėl savo, bet ir dėl artimųjų elgesio.
  • Įtarumas – mano “antrasis kvėpavimas”. Aš įtarinėju visus.
  • Aš įsitikinęs, kad žeminimas – būtinas, todėl to nuolat tikiuosi iš kitų.
  • Jeigu manęs niekas neskaudina, aš pats save įskaudinu – susižeidžiu.
  • Aš nuolat sureikšminu bet kokią kritiką…

Patiriu pažeminimą kaskart, kai man sako, kaip turiu elgtis, kai kontroliuoja elgesį, aprangą, išvaizdą. Tada jaučiuosi prastas ir manau, kad taip daro specialiai.

Gyju tada, kai išmokstu paprašyti pagalbos, kai nustoju kurti sau apribojimus. Gyju, kai žinau ir gerbiu savo poreikius, jaučiu kitų poreikius ir gerbiu jų laisvę. Gyju, kai suprantu, kad esu kilniaširdis, kai žinau savo talentus, esu puikus organizatorius ir moku patirti malonumą.

➻ Dabar įsijunk „Skersvėjo” pratybas, Pažemintojo veidą, ir kvėpuok. Tu nesi šis veidas. Tu – tas, kuris jį mato ir valdo.

IŠDUOTOJO VEIDAS

  • Patikimumo demonstravimas leidžia man kontroliuoti savo “baimę būti išduotu”.
  • Išdavystė – tai pažadų nesilaikymas ir neištikimybė. Tai tylus pasitraukimas.
  • Kai dėstau savo kategorišką nuomonę, galiu jaustis nepažeidžiamas.
  • Išdavikai yra visi, kurie išsižada savo idealų. Aš nuolat juos seku.
  • Aš negaliu leisti sau atsipalaiduoti. Aš turiu nuolat konkroliuoti ir reguliuoti.

Didžiausia mano baimė – mintis, kad manimi nori atsikratyti. Aš dažniausiai esu išduodamas priešingos lyties asmenų. Kai kenčiu, kad „mane išdavė“, „maitinu“ žaizdą, verčiu save tikėti dalykais, kurie klaidingi ir negerbiu įsipareigojimų sau pačiam.

Gyju, kai pažįstu ir pripažįstu savo ir kitų jausmus. Gyju, kai nustoju liūdėti dėl sudužusių planų, lengvai juos paleidžiu, kai nustoju būti prisirišęs prie rezultato, kai nebenoriu būti dėmesio centre, kai džiaugiuosi savimi net tada, kai kiti nekreipia į mane dėmesio.

➻ Dabar įsijunk „Skersvėjo” pratybas, Išduotojo veidą, ir kvėpuok. Tu nesi šis veidas. Tu – tas, kuris jį mato ir valdo.

Informacija apie kitus veidus – Griežtojo ir Negyvenančio – netrukus…