Ar tikrai mintys kuria gyvenimą?

Ar tikrai mintys kuria gyvenimą?

…Emocija + Mintis…
…Išgyvenimas + Forma…

Mes galvojam, kad mintys kuria gyvenimą. Yra kitaip. Pati mintis yra forma, arba apvalkalas. O jos viduje / turinyje yra emocija. Nuolat besikartojanti emocija tampa JAUSMU. Arba EMOCINIU IŠGYVENIMU.

Emocinis išgyvenimas gali sukurti bet kokią mintį. Tai yra, prie ankstesnių paveldėtų ar prisiimtų minčių formų pridėti jų dar daugiau ir imti traukti pagal traukos dėsnį daugybę panašių minčių formų, pilnų išgyvenimų. Tokiu principu susikuria Fibonačio seka, tokiu pat principu kuriamos struktūros. Paveldėtas minčių formas su visu “vidiniu užtaisu” – išgyvenimu – mes priimam kaip savastį ir nemokam to atskirti ir pažinti. Mes sakom “aš toks esu” ir ginam tai, kas galų gale mus pražudo.

Iš kitos pusės, visa tai yra emocinis kūnas ir tai – energija, kuri turi didžiulį kūrybinį potencialą ir, jeigu sąmoningai suvokta, tampa mūsų asmeninės evoliucijos varomąja jėga.

Sąmoningai suvokta energija arba išgyvenimas tampa mūsų ASMENINĖS EVOLIUCIJOS VAROMĄJA JĖGA

Pavyzdžiui:
Kai mes suprantam, kad godulys ir kaupimas atėmė mūsų laisvę, paverčiam tą energiją siekiu tapti laisvu.

 

Vidinis vyras ir vidinė moteris.


…Išgyvenimas – moteris – išbūti, išjausti…

…Mintis – vyras – judėti, veikti – tikėjimas…

Vidinė moteris – pajusti, ką jaučiu, kame esu. Kokia mano minčių formų varomoji jėga? Kokia vidinė galia veda mane į situaciją, į santykį arba į keblią padėtį? Vid. moteris – visada išgyvenimas. Ar suvoktas, ar ne, jis yra minčių ir veiksmų (vid. vyro) varomoji jėga – kuras. Vyr. ir mot. energijoms susijungus, įsijungia traukos dėsnis (kūryba). 

Išderinus šį supratimą, atsiranda psichiniai nukrypimai. Emocinis kūnas veikia “antrąsias” smegenis. Jos siunčia chemines medžiagas į organą, atsakingą už tą sritį ir mes po kurio laiko susergam, neva nesuprasdami, kaip ir kodėl.

NĖRA nei vyriškumo, nei moteriškumo energijoje. Energiją mes sukuriam fiziniam kūne kaip apraišką. Tai mes sąmoningai nusprendžiam, kokia ji bus arba kaip pasireikš: išgyvenimu (moteris) ar veikimu (vyras).

Taip, iš tiesų gyvenimą galima tik išjausti. Nejudant ir nieko nedarant. Tai yra alternatyvus gyvenimas. Jūs jaučiat visas emocijas, tik nevyksta judėjimas.

 

Didžioji iliuzija. Pozityvus mąstymas.

Mes (nesąmoningai) atsidūrėm ant susinaikinimo slenksčio. Mūsų nevaldomos emocijos ir išgyvenimai įgavo susinaikinimo minčių formas ir mes tapom patys savo fizinio kūno naikintojais (ligos, karai, neapykanta sau, agresija ir t.t.).

Smegenys neleidžia ištrinti išgyvenimo vien tik pakeitus minties formą. Išgyvenimas išlieka ir pats savarankiškai veikia, o mes, kaip lunatikai, pasičiupę pozityvias mintis, laukiam DIDŽIOSIOS ILIUZINĖS SĖKMĖS.

Mes leidomės išderinami ir palankių, ir nepalankių mums darinių: sveikatos sistemos, švietimo sistemos, finansų sistemos ir kt…

Visų jų pagrindas – “įteikti” minčių formas ir sukurti iliuzinės laimės įvaizdį:

  1. Jeigu nuolat tikrinsi sveikatą ir gersi vaistus bei vitaminus, jausiesi sveikas ir būsi laimingas.
  2. Jeigu laikysiesi švietimo programos ir išnaudosi smegenis nurodyta kryptimi, būsi mokytas ir tave labai vertins (suprask, būsi patenkintas ir laimingas).
  3. Turtas – visų svajonių išsipildymas.

Jeigu iki čia viską supratot, jūs įminėt didžiąją laimės mįslę.

🙂

♥♥

Esminiam darbui su emociniu kūnu / išgyvenimais skirta pratybų audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie mane galima rasti www.bindrakalnis.lt arba Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“


 

Ko mes ateiname į Žemę?

Ko mes ateiname į Žemę?

Trečias Visatos dėsnis – Mokymosi dėsnis

Mes čia – MOKINIAI. Kai mes įsikūnijam, mūsų statusas yra „mokiniai“. Mokiniai VISAM LAIKUI ir visą laiką – mokiniai.

Suvokti to mums neleidžia mūsų traumos (skausmo veidai). Įsivaizduokit, žmogus visą gyvenimą siekia vien tobulumo. Visame kame, ką daro – siekia tobulumo. Žmogui jau 80 metų, jau pavargo, ir vis dar siekia ir siekia būti tobulas…

Trauma, kuri vis liepia būti tobulu, neleidžia jam vystyti savo kitos pusės ir neleidžia atsistoti per vidurį – ten, kur galėtų matyti abu kiekvienos situacijos galus (ir „gerąjį”, ir „blogąjį”).

Mokymosi dėsnis išvis panaikina tokias sąvokas kaip „tobula”, „absoliutu”, „amžina”…

Mokymasis – tai nuolatinė kaita. Kai kažkas baigiasi, iškvepiu, atsidūstu „išmokau”… o kai vėl įkvepiu – vėl nauja pamoka, vėl mokausi.

Gyvenimas Žemėje yra mokykla

Įsikūniję mes visą laiką esam mokiniai. Mokomės pažinti savo fizinę ir sielos stiprybę ir įsisąmoninti didžiąją patirtį „Aš – Dvasia”.

Man skauda pirštą. Tai – fizinis kūnas. Reikia nepamiršti, kad aš turiu dar du (kūnus – emocinį ir mentalinį). Aš nesu ligonis, tai tik vieno mano kūno vienas negalavimas. Man reikia išsiaiškinti, kodėl man skauda pirštą. Taigi mokausi, pažįstu. Man nereikia nieko daryti tobulai. Kai tai suvoksit, jums viskas įgaus prasmę, net piršto skausmas.

Du pirmi dėsniai tarsi įkūnijo mus Žemėje. Trečias dėsnis sako, kad Žemė – tai mokykla.

Tik padarę pirmą ir antrą žingsnį, galim daryti trečią. Tik pažinę save kaip visko priežastį ir pažinę savo dualumą – savo vidinį vyrą ir vidinę moterį, galim kurti save naują. Taip mes sutverti – dėsniai / žingsniai eina iš eilės.

Pažinti – tai nereiškia keisti. Pažinti – tai leisti būti. Visata pažintam ir pripažintam (išmoktam) nebeduoda energijos, todėl tie dalykai savaime subliukšta, tampa nebereikšmingi. Tam ir rašiau „Skersvėjį” – kad padėti žmonėms suvokti, pamatyti tuos dalykus savyje ir juose nebesimurkdyti – juos iškvėpuoti ir pagaliau leisti sau įkvėpti naujo oro.

Jūs turit matyti, kokie jūs esat. Mokymosi dėsnis – tai visąlaik matyti, koks esu ir svarbiausia – nelyginti savęs su kitais. Koks absurdas yra lyginti save su kitais… Juk niekada to nepasieksi. Tai kologramų bus per daug, tai centimetrų per mažai.

Išmok nesilyginti. Niekada su niekuo nesilyginti.

Ką reiškia mokytis Žemėje

Mokytis – tai pažinti nepažintą, patirti nepatirtą. Pamatyti, kaip mane asmeniškai tai veikia. Visiškai atvirai leidžiu sau patirti, pajusti ir išmokti.

Mokytis – tai išrdįsti būti niekuo… Aš – niekas.

Mokytis – tai neprisirišti prie „aš žinau”. Nes „aš žinau” – tai iš vakar. O šiandien – „aš nežinau”, aš dar negaliu nieko žinoti, galiu tik žiūrėti ir mokytis iš naujo, kas bus. Pabandykit taip į žmones savo gyvenime pažiūrėt: „aš nežinau, koks tu šiandien ateisi.”

Mokytis – tai reiškia: jeigu kažkas yra prieš mane arba vyksta aplink mane, tai yra mano pamoka ir ji – mano jėgoms. Būdami nemaloniose situacijose, mes visą laiką ieškom atsitraukimo kelių, smerkiam ir kritikuojam aplinkinius ir niekada nepasakom sau: „būsiu čia tol, kol pamatysiu, kaip aš čia atsidūriau”. Jeigu tai stovi prieš mane, pagal pirmą dėsnį, priežastis – manyje. Reiškia, pažįstu, kas manyje tai pritraukė – mokausi.

Kai nustosiu mokytis, tai reikš vystymosi galą – mirtį. Kai tik sustojam ir pasakom „viskas”, nebeįkvepiam energijos ir nebegalime gyvuoti.

Mokytis – tai nuolat pažinti ir plėsti savo kūno galimybes. Mes esam įsitikinę, kad žmogaus kūnas su amžium silpsta, jo galimybės mažėja. Bet kūno galimybėms ribų nėra. Ribas nustatom tik jeigu leidžiam savo įsitikinimams paimti viršų. O jeigu neleidžiam – galim pamatyti stebuklų.

Ir nebijokit – netiksi jums jokie laikrodžiai ir niekas nenustato, kiek laiko turit vieną ar kitą dalyką mokytis. Visas Visatos laikas – jūsų ir niekas jo neatims. Būkit ramūs ir mokykitės tiek, kiek jums reikia.


♥♥

Darbui su emociniu kūnu skirta audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“


 

Kam reikalingos žinios?

Kam reikalingos žinios?

Ar kada nors susimąstėte, kaip ir kodėl mus veikia įvairiuose praktikumuose, užsiėmimuose, knygose gaunamos ir skaitomos ezoterinės, saviugdos žinios? O kaip mus veikia nežinojimas? Kaip tai susiję su mano evoliucija ir gebėjimu būti atsakingu savo gyvenimo Kūrėju?


NEŽINOJIMAS sukelia chaosą ir nerimą.

NERIMAS visada įjungia ego protą, o šis ieško priežasties išorėje ir paverčia nerimą kaltinimu.

KALTINIMAS sukelia priešpriešą, gaunam bumerango principą ir visko pagausinam pagal 4 Visatos dėsnį.

KAI TURIM ŽINIAS – žinios padeda mums žengti žingsnį į šoną. Protas randa atsakymą savyje, prisideda pasitenkinimo savimi jausmas ir mes be didelio vargo išmokstam pamoką.

ŽINOJIMAS duoda jėgą.

Jėga – tai KŪRYBA.


 

Visatos dėsniai (materijos dėsniai)

Visatos dėsniai (materijos dėsniai)

Visatos dėsniai (materijos dėsniai), kurie, mums suprantant arba ne, veikia mūsų realybę.

Visatos dėsniai skirti tam, kad, juos išmokę, galėtume priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Kad galėtume atsisakyti aukos mentaliteto („man nesiseka“, „gyvenimas man blogas“, „gyvenimas yra sunkus“, „kodėl man vis taip atsitinka“ ir t.t.) ir prisiimti pilną atsakomybę už savo gyvenimą – savo kūrybą.

Visatos dėsniai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų noro, valios ar žinojimo. Juos perpratus, ėjimas gyvenimo keliu pasidaro suprantamas.

  1. Priežasties-pasekmės dėsnis.

Kiekvienas įvykęs dalykas yra pasekmė. Kiekvienas užmojis yra priežastis.

  1. Poliariškumo dėsnis.

Įsikūnijimas visada yra dualus: vyras ir moteris, diena ir naktis, džiaugsmas ir skausmas ir t.t.

  1. Mokymosi-patirties dėsnis.

Mes ateiname į žemę mokytis, gauti patirtį.

  1. Traukos-gausos dėsnis.

Toks pats priktraukia tokį patį, o Visata padidina (gausina).

  1. Atleidimo dėsnis.

Vienintelė laisvė – tai atleisti ir paleisti.

  1. Reinkarnacijos dėsnis.

Dvasia visada įsikūnija.

  1. Vieningumo dėsnis.

Mes visi imam galią iš to paties šaltinio.

  1. Atsakomybės dėsnis.

Kiekvienas yra pats atsakingas už tai, kaip gyvena šioje žemėje.

♥♥

Audioknygos „Skersvėjis“ ištraukos galima paklausyti čia

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“