Sielos kalba

Sielos kalba

Sielos kalba.

Visi žinom teiginį, kad pažiūrėjęs žmogui į akis, pažiūri į jo sielą.

Tai rodo žmogaus vidų, jo vidines būsenas (neapčiuopiamus dalykus). O mus mokė ir mankštino rūpintis materialiais dalykais (įvykiais, o ne emocijomis).

Iš čia – klausimas: kodėl gi sočiám, turinčiam stogą virš galvos, apsirengusiam ir tikrai pakankamai aprūpintam žmogui „kažko” trūksta? Kažko mažo, bet esminio…?

O gi mūsų siela alksta…

Kas yra siela? Iš ko ji susideda?

Siela yra emocinė – jausminė ir bendravimo patirtis, kuri sukuria jėgą arba energiją, formuojančią mūsų realią tikrovę. Tai reiškia, kad sielos būsena apsprendžia, kaip tu gyveni šiame pasaulyje.

O gyveni taip, kaip jautiesi.

Kas sudaro sielą?

Sielą sudaro viskas, kas neturi materialaus apčiuopiamumo: auklėjimas arba įsitikinimai, penki esminiai instinktai, sąmonė, pasąmonė, užsąmonė, charakteris ir mentalitetas (išsilavinimas, žinios).

Sielos varomoji jėga yra emocinė energija.

Ką tai reiškia?

Reiškia, tai, kaip tu jautiesi, padaro tave laimingu arba nelaimingu.

Mes įpratę ieškoti priežasčių išorėje, kodėl jaučiuosi vienaip ar kitaip. Iš tikrųjų, viskas yra atvirkščiai. Jūs pirmiausia „jaučiatės”, t.y. kūno sąmonė signalizuoja apie tai, kaip yra iš tikrųjų. Kiekvienas žmogaus organas turi savo atskirą sąmonę, kuri sąveikauja su kitų organų sąmonėmis.

Tai turi tapti absolučiu suvokimu.

Jeigu tu pirmiausia išmoksi reaguoti į savo jausmus, tada galėsi suvokti įvykius. O ne atvirkščiai – bandyti iš įvykių sudaryti sau jausmus…

Mes priėjom nelaimingumo epogėjų. Kai bet kas iš išorės gali valdyti (per galvą) mūsų gyvenimus, nes mes pastatyti tarsi „žemyn galva” (viskas atvirščiai…).

Tapk atsakingu, išdrįsk įeiti sau į vidų, į savo būsenas.

Išmok savo sielos kalbą.

Įsijunk „Skersvėjį”.

♥♥

Darbui su emociniu kūnu skirta audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“

 

Ar supranti, kaip pats sukuri negalavimą?

Ar supranti, kaip pats sukuri negalavimą?

Emocinis centras

Fizinio kūno emocinis centras yra saulės rezginyje. Pagrindiniai organai: skrandis, tulžies pūslė, kasa, kepenys ir blužnis. Šių organų fizinės negalios rodo žmogaus emocinius sutrikimus.

Ką tai reiškia?

Kažkas įvyksta, o jums sukilusi emocija jums nepatinka (arba jums buvo įdiegta, kad ji yra bloga”) ir jau greičiausiai nuo vaikystės esate išmokę ją slopinti. Slopinate emociją, kad jos nesuprastumėte. Nesuprasdami emocijos ir ją užslopindami – kaupiate energiją, kuri virsta nuodais, t.y. cheminėmis medžiagomis, kurios nuolat kapsi” į atitinkamą organą. Taip mes tampam savo sveikatos griovėjai. Pirmiausia emocinio centro sutrikimai pasireiškia nuotaikų kaita (t.y. jūsų psichine sveikata).

Kaip tai vyksta?

Skrandis – priėmimo organas. Jis rodo, kaip mes priimame pasaulį, žmones, įvykius; kokius jausmus, išgyvenimus mums jie sukelia. Jeigu žmogus atviras pasauliui ir visas gyveimo situacijas priima laisvai ir be pasipriešinimo, skrandžio veikla būna puiki. Skrandis sutrinka, kai mes ko nors bijom, bet sau pasakom: Ne, aš to neparodysiu. Tegul visi galvoja, kad aš esu drąsus”. Baimė sutraukia skrandį.

Tulžies pūslė yra atsakinga už mūsų greitą reakciją. Tai įtūžis. Jis sukelia kažkokius veiksmus. Būdami sąmoningi mes suvokiam, kaip mes reaguojam į tam tikrus dalykus, o būdami pasąmoningi, mes savo reakcijas slopinam ir palaipsniui išnaudojam tulžies pūslės fermentus negrįžtamai.

Kasa yra atsakinga už gebėjimą mėgautis gyvenimu. Kai mes mėgaujamės ne gyvenimu, o saldumynais, tampam priklausomi ir mūsų kasa silpsta, išnaudojam jos fermentus. O jei mes verčiam save nevalgyti saldumynų, vėlgi vyksta tas pats procesas. Vienintelė išeitis – būti sąmoningu, suvokti, kad tai pasąmonė “nusivilia”, o sąmoningumas – “tiesiog mėgaujasi”.

Kepenys – visas mūsų neigiamų reakcijų rezervuaras (baimės, pykčio, išgąsčio, atmetimo). Tai – antra širdis. Leidimas sau jausti – tiesiog veiksmas (nei neigimas, nei atsitraukimas, tiesiog žiūrėjimas). Tai nieko nekeičia, bet nereiškia, kad nesikeičia.

Blužnis – sąmoningumo organas. Tai yra “dabar reikalingos papildomos energijos gaminimo” organas. Gebėjimas suvokti save kaip kūrėją šią minutę (ne ateityje, ne praeityje, o čia ir dabar). Aš – savo gyvenimo, savo sveikatos, savo gerovės kūrėjas. Visada aš pats atsakingas. Energijos iš išorės prisijungia tada, kai aš pasiryžtu žengti žingsnį. Negaliu niekam atiduoti nei atsakomybės, nei reikalauti sukurti man laimę, nes tiesiog nėra tokių galimybių.

Pagaliau leisk sau  j a u s t i  ir nustok „taškytis“ emocijomis, jos – tavo turtas.

 

♥♥

Darbui su emociniu kūnu skirta audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“

Ar mintys kuria gyvenimą?

Ar mintys kuria gyvenimą?

… Emocija + Mintis …
… Išgyvenimas + Forma …

Mes galvojam, kad mintys kuria gyvenimą. Yra kitaip. Pati mintis yra forma, arba apvalkalas. O jos viduje / turinyje yra emocija. Nuolat besikartojanti emocija tampa JAUSMU. Arba EMOCINIU IŠGYVENIMU.

Emocinis išgyvenimas gali sukurti bet kokią mintį. Tai yra, prie ankstesnių paveldėtų ar prisiimtų minčių formų pridėti jų dar daugiau ir imti traukti pagal traukos dėsnį daugybę panašių minčių formų, pilnų išgyvenimų. Tokiu principu susikuria Fibonačio seka, tokiu pat principu kuriamos struktūros. Paveldėtas minčių formas su visu “vidiniu užtaisu” – išgyvenimu – mes priimam kaip savastį ir nemokam to atskirti ir pažinti. Mes sakom “aš toks esu” ir ginam tai, kas galų gale mus pražudo.

Iš kitos pusės, visa tai yra emocinis kūnas ir tai – energija, kuri turi didžiulį kūrybinį potencialą ir, jeigu sąmoningai suvokta, tampa mūsų asmeninės evoliucijos varomąja jėga.

Sąmoningai suvokta energija arba išgyvenimas tampa mūsų ASMENINĖS EVOLIUCIJOS VAROMĄJA JĖGA

Pavyzdžiui:
Kai mes suprantam, kad godulys ir kaupimas atėmė mūsų laisvę, paverčiam tą energiją siekiu tapti laisvu.

Vidinis vyras ir vidinė moteris.

… Išgyvenimas – moteris – išbūti, išjausti …
… Mintis – vyras – judėti, veikti – tikėjimas …

Vidinė moteris – pajusti, ką jaučiu, kame esu. Kokia mano minčių formų varomoji jėga? Kokia vidinė galia veda mane į situaciją, į santykį arba į keblią padėtį? Vid. moteris – visada išgyvenimas. Ar suvoktas, ar ne, jis yra minčių ir veiksmų (vid. vyro) varomoji jėga – kuras. Vyr. ir mot. energijoms susijungus, įsijungia traukos dėsnis (kūryba). 

Išderinus šį supratimą, atsiranda psichiniai nukrypimai. Emocinis kūnas veikia “antrąsias” smegenis. Jos siunčia chemines medžiagas į organą, atsakingą už tą sritį ir mes po kurio laiko susergam, neva nesuprasdami, kaip ir kodėl.

NĖRA nei vyriškumo, nei moteriškumo energijoje. Energiją mes sukuriam fiziniam kūne kaip apraišką. Tai mes sąmoningai nusprendžiam, kokia ji bus arba kaip pasireikš: išgyvenimu (moteris) ar veikimu (vyras).

T a i p, iš tiesų gyvenimą galima tik i š j a u s t i. Nejudant ir nieko nedarant. Tai yra alternatyvus gyvenimas. Jūs jaučiat visas emocijas, tik nevyksta judėjimas.

Didžioji iliuzija. Pozityvus mąstymas.

Mes (nesąmoningai) atsidūrėm ant susinaikinimo slenksčio. Mūsų nevaldomos emocijos ir išgyvenimai įgavo susinaikinimo minčių formas ir mes tapom patys savo fizinio kūno naikintojais (ligos, karai, neapykanta sau, agresija ir t.t.).

Smegenys neleidžia ištrinti išgyvenimo vien tik pakeitus minties formą. Išgyvenimas išlieka ir pats savarankiškai veikia, o mes, kaip lunatikai, pasičiupę pozityvias mintis, laukiam DIDŽIOSIOS ILIUZINĖS SĖKMĖS.

Mes leidomės išderinami ir palankių, ir nepalankių mums darinių: sveikatos sistemos, švietimo sistemos, finansų sistemos ir kt…

Visų jų pagrindas – “įteikti” minčių formas ir sukurti iliuzinės laimės įvaizdį:

  1. Jeigu nuolat tikrinsi sveikatą ir gersi vaistus bei vitaminus, jausiesi sveikas ir būsi laimingas.
  2. Jeigu laikysiesi švietimo programos ir išnaudosi smegenis nurodyta kryptimi, būsi mokytas ir tave labai vertins (suprask, būsi patenkintas ir laimingas).
  3. Turtas – visų svajonių išsipildymas.

Jeigu iki čia viską supratot, jūs įminėt didžiąją laimės mįslę.

🙂

♥♥

Esminiam darbui su emociniu kūnu / išgyvenimais skirta pratybų audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie mane galima rasti www.bindrakalnis.lt arba Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“


 

Benzinas ar dyzelinas?

Benzinas ar dyzelinas?

KAS ATSITINKA, kai į benzininio automobilio baką pripilate dyzelino?

Motorą reikia arba perrinkti arba išmesti.

Mūsų atveju: automobilis (MINTIS) + kuras (EMOCIJA) = važiuoju arba ne (FIZINIS KŪNAS).

Ir čia negalima pasakyti “atleisk, aš neskiriu jausmų”, o dažnai ne tik neskiriu, bet ir nekreipiu dėmesio į tai, ką jaučiu (dyzelinas ar benzinas?), net ir ištikus rimtai bėdai .

Dabar, per rekordiškai trumpą laiką, turim įprasti suvokti emocijas ir jas pripažinti.

Ne tramdyti, o išmokti.

Nes argi galima užkišti vulkaną…?

…o užgniaužti jausmus…?

“UŽSPRINGĘS“ MOTORAS – NEVEIKIA.

Na ir kaip dabar jauties?


 

Ko mes ateiname į Žemę?

Ko mes ateiname į Žemę?

Trečias Visatos dėsnis – Mokymosi dėsnis

Mes čia – MOKINIAI. Kai mes įsikūnijam, mūsų statusas yra „mokiniai“. Mokiniai VISAM LAIKUI ir visą laiką – mokiniai.

Suvokti to mums neleidžia mūsų traumos (skausmo veidai). Įsivaizduokit, žmogus visą gyvenimą siekia vien tobulumo. Visame kame, ką daro – siekia tobulumo. Žmogui jau 80 metų, jau pavargo, ir vis dar siekia ir siekia būti tobulas…

Trauma, kuri vis liepia būti tobulu, neleidžia jam vystyti savo kitos pusės ir neleidžia atsistoti per vidurį – ten, kur galėtų matyti abu kiekvienos situacijos galus (ir „gerąjį”, ir „blogąjį”).

Mokymosi dėsnis išvis panaikina tokias sąvokas kaip „tobula”, „absoliutu”, „amžina”…

Mokymasis – tai nuolatinė kaita. Kai kažkas baigiasi, iškvepiu, atsidūstu „išmokau”… o kai vėl įkvepiu – vėl nauja pamoka, vėl mokausi.

Gyvenimas Žemėje yra mokykla

Įsikūniję mes visą laiką esam mokiniai. Mokomės pažinti savo fizinę ir sielos stiprybę ir įsisąmoninti didžiąją patirtį „Aš – Dvasia”.

Man skauda pirštą. Tai – fizinis kūnas. Reikia nepamiršti, kad aš turiu dar du (kūnus – emocinį ir mentalinį). Aš nesu ligonis, tai tik vieno mano kūno vienas negalavimas. Man reikia išsiaiškinti, kodėl man skauda pirštą. Taigi mokausi, pažįstu. Man nereikia nieko daryti tobulai. Kai tai suvoksit, jums viskas įgaus prasmę, net piršto skausmas.

Du pirmi dėsniai tarsi įkūnijo mus Žemėje. Trečias dėsnis sako, kad Žemė – tai mokykla.

Tik padarę pirmą ir antrą žingsnį, galim daryti trečią. Tik pažinę save kaip visko priežastį ir pažinę savo dualumą – savo vidinį vyrą ir vidinę moterį, galim kurti save naują. Taip mes sutverti – dėsniai / žingsniai eina iš eilės.

Pažinti – tai nereiškia keisti. Pažinti – tai leisti būti. Visata pažintam ir pripažintam (išmoktam) nebeduoda energijos, todėl tie dalykai savaime subliukšta, tampa nebereikšmingi. Tam ir rašiau „Skersvėjį” – kad padėti žmonėms suvokti, pamatyti tuos dalykus savyje ir juose nebesimurkdyti – juos iškvėpuoti ir pagaliau leisti sau įkvėpti naujo oro.

Jūs turit matyti, kokie jūs esat. Mokymosi dėsnis – tai visąlaik matyti, koks esu ir svarbiausia – nelyginti savęs su kitais. Koks absurdas yra lyginti save su kitais… Juk niekada to nepasieksi. Tai kologramų bus per daug, tai centimetrų per mažai.

Išmok nesilyginti. Niekada su niekuo nesilyginti.

Ką reiškia mokytis Žemėje

Mokytis – tai pažinti nepažintą, patirti nepatirtą. Pamatyti, kaip mane asmeniškai tai veikia. Visiškai atvirai leidžiu sau patirti, pajusti ir išmokti.

Mokytis – tai išrdįsti būti niekuo… Aš – niekas.

Mokytis – tai neprisirišti prie „aš žinau”. Nes „aš žinau” – tai iš vakar. O šiandien – „aš nežinau”, aš dar negaliu nieko žinoti, galiu tik žiūrėti ir mokytis iš naujo, kas bus. Pabandykit taip į žmones savo gyvenime pažiūrėt: „aš nežinau, koks tu šiandien ateisi.”

Mokytis – tai reiškia: jeigu kažkas yra prieš mane arba vyksta aplink mane, tai yra mano pamoka ir ji – mano jėgoms. Būdami nemaloniose situacijose, mes visą laiką ieškom atsitraukimo kelių, smerkiam ir kritikuojam aplinkinius ir niekada nepasakom sau: „būsiu čia tol, kol pamatysiu, kaip aš čia atsidūriau”. Jeigu tai stovi prieš mane, pagal pirmą dėsnį, priežastis – manyje. Reiškia, pažįstu, kas manyje tai pritraukė – mokausi.

Kai nustosiu mokytis, tai reikš vystymosi galą – mirtį. Kai tik sustojam ir pasakom „viskas”, nebeįkvepiam energijos ir nebegalime gyvuoti.

Mokytis – tai nuolat pažinti ir plėsti savo kūno galimybes. Mes esam įsitikinę, kad žmogaus kūnas su amžium silpsta, jo galimybės mažėja. Bet kūno galimybėms ribų nėra. Ribas nustatom tik jeigu leidžiam savo įsitikinimams paimti viršų. O jeigu neleidžiam – galim pamatyti stebuklų.

Ir nebijokit – netiksi jums jokie laikrodžiai ir niekas nenustato, kiek laiko turit vieną ar kitą dalyką mokytis. Visas Visatos laikas – jūsų ir niekas jo neatims. Būkit ramūs ir mokykitės tiek, kiek jums reikia.


♥♥

Darbui su emociniu kūnu skirta audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“


 

Kam reikalingos žinios?

Kam reikalingos žinios?

Ar kada nors susimąstėte, kaip ir kodėl mus veikia įvairiuose praktikumuose, užsiėmimuose, knygose gaunamos ir skaitomos ezoterinės, saviugdos žinios? O kaip mus veikia nežinojimas? Kaip tai susiję su mano evoliucija ir gebėjimu būti atsakingu savo gyvenimo Kūrėju?


NEŽINOJIMAS sukelia chaosą ir nerimą.

NERIMAS visada įjungia ego protą, o šis ieško priežasties išorėje ir paverčia nerimą kaltinimu.

KALTINIMAS sukelia priešpriešą, gaunam bumerango principą ir visko pagausinam pagal 4 Visatos dėsnį.

KAI TURIM ŽINIAS – žinios padeda mums žengti žingsnį į šoną. Protas randa atsakymą savyje, prisideda pasitenkinimo savimi jausmas ir mes be didelio vargo išmokstam pamoką.

ŽINOJIMAS duoda jėgą.

Jėga – tai KŪRYBA.