Ko mes ateiname į Žemę?

Ko mes ateiname į Žemę?

Trečias Visatos dėsnis – Mokymosi dėsnis

Mes čia – MOKINIAI. Kai mes įsikūnijam, mūsų statusas yra „mokiniai“. Mokiniai VISAM LAIKUI ir visą laiką – mokiniai.

Suvokti to mums neleidžia mūsų traumos (skausmo veidai). Įsivaizduokit, žmogus visą gyvenimą siekia vien tobulumo. Visame kame, ką daro – siekia tobulumo. Žmogui jau 80 metų, jau pavargo, ir vis dar siekia ir siekia būti tobulas…

Trauma, kuri vis liepia būti tobulu, neleidžia jam vystyti savo kitos pusės ir neleidžia atsistoti per vidurį – ten, kur galėtų matyti abu kiekvienos situacijos galus (ir „gerąjį”, ir „blogąjį”).

Mokymosi dėsnis išvis panaikina tokias sąvokas kaip „tobula”, „absoliutu”, „amžina”…

Mokymasis – tai nuolatinė kaita. Kai kažkas baigiasi, iškvepiu, atsidūstu „išmokau”… o kai vėl įkvepiu – vėl nauja pamoka, vėl mokausi.

Gyvenimas Žemėje yra mokykla

Įsikūniję mes visą laiką esam mokiniai. Mokomės pažinti savo fizinę ir sielos stiprybę ir įsisąmoninti didžiąją patirtį „Aš – Dvasia”.

Man skauda pirštą. Tai – fizinis kūnas. Reikia nepamiršti, kad aš turiu dar du (kūnus – emocinį ir mentalinį). Aš nesu ligonis, tai tik vieno mano kūno vienas negalavimas. Man reikia išsiaiškinti, kodėl man skauda pirštą. Taigi mokausi, pažįstu. Man nereikia nieko daryti tobulai. Kai tai suvoksit, jums viskas įgaus prasmę, net piršto skausmas.

Du pirmi dėsniai tarsi įkūnijo mus Žemėje. Trečias dėsnis sako, kad Žemė – tai mokykla.

Tik padarę pirmą ir antrą žingsnį, galim daryti trečią. Tik pažinę save kaip visko priežastį ir pažinę savo dualumą – savo vidinį vyrą ir vidinę moterį, galim kurti save naują. Taip mes sutverti – dėsniai / žingsniai eina iš eilės.

Pažinti – tai nereiškia keisti. Pažinti – tai leisti būti. Visata pažintam ir pripažintam (išmoktam) nebeduoda energijos, todėl tie dalykai savaime subliukšta, tampa nebereikšmingi. Tam ir rašiau „Skersvėjį” – kad padėti žmonėms suvokti, pamatyti tuos dalykus savyje ir juose nebesimurkdyti – juos iškvėpuoti ir pagaliau leisti sau įkvėpti naujo oro.

Jūs turit matyti, kokie jūs esat. Mokymosi dėsnis – tai visąlaik matyti, koks esu ir svarbiausia – nelyginti savęs su kitais. Koks absurdas yra lyginti save su kitais… Juk niekada to nepasieksi. Tai kologramų bus per daug, tai centimetrų per mažai.

Išmok nesilyginti. Niekada su niekuo nesilyginti.

Ką reiškia mokytis Žemėje

Mokytis – tai pažinti nepažintą, patirti nepatirtą. Pamatyti, kaip mane asmeniškai tai veikia. Visiškai atvirai leidžiu sau patirti, pajusti ir išmokti.

Mokytis – tai išrdįsti būti niekuo… Aš – niekas.

Mokytis – tai neprisirišti prie „aš žinau”. Nes „aš žinau” – tai iš vakar. O šiandien – „aš nežinau”, aš dar negaliu nieko žinoti, galiu tik žiūrėti ir mokytis iš naujo, kas bus. Pabandykit taip į žmones savo gyvenime pažiūrėt: „aš nežinau, koks tu šiandien ateisi.”

Mokytis – tai reiškia: jeigu kažkas yra prieš mane arba vyksta aplink mane, tai yra mano pamoka ir ji – mano jėgoms. Būdami nemaloniose situacijose, mes visą laiką ieškom atsitraukimo kelių, smerkiam ir kritikuojam aplinkinius ir niekada nepasakom sau: „būsiu čia tol, kol pamatysiu, kaip aš čia atsidūriau”. Jeigu tai stovi prieš mane, pagal pirmą dėsnį, priežastis – manyje. Reiškia, pažįstu, kas manyje tai pritraukė – mokausi.

Kai nustosiu mokytis, tai reikš vystymosi galą – mirtį. Kai tik sustojam ir pasakom „viskas”, nebeįkvepiam energijos ir nebegalime gyvuoti.

Mokytis – tai nuolat pažinti ir plėsti savo kūno galimybes. Mes esam įsitikinę, kad žmogaus kūnas su amžium silpsta, jo galimybės mažėja. Bet kūno galimybėms ribų nėra. Ribas nustatom tik jeigu leidžiam savo įsitikinimams paimti viršų. O jeigu neleidžiam – galim pamatyti stebuklų.

Ir nebijokit – netiksi jums jokie laikrodžiai ir niekas nenustato, kiek laiko turit vieną ar kitą dalyką mokytis. Visas Visatos laikas – jūsų ir niekas jo neatims. Būkit ramūs ir mokykitės tiek, kiek jums reikia.


♥♥

Darbui su emociniu kūnu skirta audio knyga „Skersvėjis“. Ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“

Kam reikalingos žinios?

Kam reikalingos žinios?

Ar kada nors susimąstėte, kaip ir kodėl mus veikia įvairiuose praktikumuose, užsiėmimuose, knygose gaunamos ir skaitomos ezoterinės, saviugdos žinios? O kaip mus veikia nežinojimas? Kaip tai susiję su mano evoliucija ir gebėjimu būti atsakingu savo gyvenimo Kūrėju?


NEŽINOJIMAS sukelia chaosą ir nerimą.

NERIMAS visada įjungia ego protą, o šis ieško priežasties išorėje ir paverčia nerimą kaltinimu.

KALTINIMAS sukelia priešpriešą, gaunam bumerango principą ir visko pagausinam pagal 4 Visatos dėsnį.

KAI TURIM ŽINIAS – žinios padeda mums žengti žingsnį į šoną. Protas randa atsakymą savyje, prisideda pasitenkinimo savimi jausmas ir mes be didelio vargo išmokstam pamoką.

ŽINOJIMAS duoda jėgą.

Jėga – tai KŪRYBA.

 

♥♥

Audioknygos „Skersvėjis“ ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“

Visatos dėsniai (materijos dėsniai)

Visatos dėsniai (materijos dėsniai)

Visatos dėsniai (materijos dėsniai), kurie, mums suprantant arba ne, veikia mūsų realybę.

Visatos dėsniai skirti tam, kad, juos išmokę, galėtume priimti gyvenimą tokį, koks jis yra. Kad galėtume atsisakyti aukos mentaliteto („man nesiseka“, „gyvenimas man blogas“, „gyvenimas yra sunkus“, „kodėl man vis taip atsitinka“ ir t.t.) ir prisiimti pilną atsakomybę už savo gyvenimą – savo kūrybą.

Visatos dėsniai egzistuoja nepriklausomai nuo mūsų noro, valios ar žinojimo. Juos perpratus, ėjimas gyvenimo keliu pasidaro suprantamas.

  1. Priežasties-pasekmės dėsnis.

Kiekvienas įvykęs dalykas yra pasekmė. Kiekvienas užmojis yra priežastis.

  1. Poliariškumo dėsnis.

Įsikūnijimas visada yra dualus: vyras ir moteris, diena ir naktis, džiaugsmas ir skausmas ir t.t.

  1. Mokymosi-patirties dėsnis.

Mes ateiname į žemę mokytis, gauti patirtį.

  1. Traukos-gausos dėsnis.

Toks pats priktraukia tokį patį, o Visata padidina (gausina).

  1. Atleidimo dėsnis.

Vienintelė laisvė – tai atleisti ir paleisti.

  1. Reinkarnacijos dėsnis.

Dvasia visada įsikūnija.

  1. Vieningumo dėsnis.

Mes visi imam galią iš to paties šaltinio.

  1. Atsakomybės dėsnis.

Kiekvienas yra pats atsakingas už tai, kaip gyvena šioje žemėje.

♥♥

Audioknygos „Skersvėjis“ ištraukos galima paklausyti čia

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“

Iliuzijos, kuriomis vadovaujasi mūsų pasąmonė

Iliuzijos, kuriomis vadovaujasi mūsų pasąmonė

Kas yra iliuzijos

…iliuzijos nėra kokios nors mūsų galvoje gyvenančios mintys. Iliuzijos yra specialios sistemos, sukurtos tam, kad per mūsų skausmo kūną būtų galima mus valdyti. Jos konkrečiai sukurtos pagal mūsų jautriausias ir pažeidžiamiausias vietas – mūsų traumas, mūsų skausmo veidus.

Tas sistemas sukūrė žmonės, t.y. mes sukūrėm. Kam? Kad galėtume vieni kitus valdyti.

Kai kūdikis ateina į žemę, jis neturi jokių iliuzijų, jis mato pasaulį realų, tokį, koks jis yra. Iliuzijas jam uždedam mes ir visos sistemos: sveikatos, švietimo, pinigų, draudimo, socialinės, religinės ir kitos…

Penkios sisteminės iliuzijos

Visos sistemos yra sukurtos remiantis gamtiniu pavojaus instinktu ir penkiomis pagrindinėmis iliuzijomis:

  • LAIMĖS,
  • BAIMĖS,
  • KANČIOS,
  • TARPUSAVIO SUPRATIMO,
  • MEILĖS.

Mums žada: „išvenk pavojaus ir būsi laimingas”, arba gąsdina: „daryk taip, arba tau bus taip ir taip”. Taigi visos sistemos naudojasi prigimtinėm mūsų traumom ir pagal jas sukurtom iliuzijom – taip, kad mes visąlaik bijotumėm arba, kad, siekdami iliuzinės laimės, eitumėm kažkam, tik ne mums, naudinga kryptimi.

Kai vis siekiame ir vis nepasiekiame laimės (nes ji yra tik sistemų/reklamų mums siūloma iliuzija), patiriame kančią, tuomet mums pasiūlomas išsigelbėjimas ir mes, aklai bėgdami nuo kančios, ieškome tų „kurie mane visiškai suprastų” ar „kad mane mylėtų”.

Ką galiu daryti?

Jeigu jau gali matyti šias iliuzijas, svarbiausias dalykas yra išmokti save valdyti. Ne griauti sistemas ar bandyti jas pakeisti, o valdyti SAVO energiją: „matau ir dabar žinau, kaip turiu elgtis”. Taigi turiu skirstyti savo energiją, sąmoningai nuspręsti, kur ir kiek jos atiduosiu. Truputį – ten, truputį – ten. Turiu savęs klausti, kaip ši konkreti sistema veikia? Kokią mano baimę/silpnybę ji „užkabina”, kad aš joje?

Vienintelio dalyko sistema negali valdyti – tai dvasios. Netgi karo grėsmėje, jeigu esate „dvasioje” arba „čia ir dabar”, jūs veikiat iš sąmoningumo, o ne iš pasąmonės. Jeigu skaitėte B. Sruogos „Dievų mišką”, galbūt pamenate, kad ten išgyveno ne tie, kurie priešinosi ir nesusitaikė. Išgyveno tie, kurie išmoko prisitaikyti prie dabarties, prie tos prievartos sistemos, kuri ten buvo.

Prisitaikymas ir pataikavimas – skirtingi dalykai. Pataikavimas – kai tu nori užsitarnauti dėmesį. O prisitaikymas – kai tiesiog „sukiojies“ taip, kaip reikia, nes tau reikia išgyventi, ir tuomet niekada nereikia išdavinėti kitų žmonių ar pažeisti dėsnių… Tu tiesiog matai, kaip sistema veikia ir sukiesi kartu. Aš galiu elgtis ir taip, ir kitaip, tačiau aš savęs neišduodu, aš netampu „tuo kažkuo”. Man ir nebūtina „tuo” tapti, aš tik atitinkamai elgiuosi – taip, kaip reikalauja situacija.

Pavyzdžiui…

Pažiūrėkite, kaip įvyksta situacijos su kitais žmonėmis. Matot, kad tas žmogus neatitinka kažkokių jūsų kriterijų. Tada jūs bandot tą žmogų „vartyti“, keisti… Vietoj to, kad patys pasisuktumėte kita puse. Jeigu suprantat, kad tas žmogus „ne toks”, reiškia, jūs ir suprantat, „koks” tas žmogus yra… Suprantat, ką aš kalbu? O jeigu matote, „koks” jis, reiškia, galit žinoti, kaip jums reiktų elgtis, kad jums būtų naudinga.

Bet ką daro reikšmingumas ir pasąmonė? Bijo, kad būsite pažemintas, sumenkintas, kad jūsų neliks… Iškyla baimė, pavojus išnykti… O jis visada yra ILIUZINIS. Štai dėl ko žmonės negali sukioti visų savo veidų…

  • Priešais mane – agresyvus žmogus. Suprantu, kad jis mane gali pulti. Ir ką man į jį reikia atsukti, kad nesukelčiau dar daugiau agresijos? Agresiją? Ar kažkurią priešingą jai savybę?Mano gebėjimas atsukti tą savo pusę, kuri reikalinga šiai situacijai šiuo atveju yra labai svarbus. Aš atsitraukiu nuo situacijos ir, nesusitapatindamas su niekuo, kas vyksta, atsuku tą savo veidą, kurį reikia.
  • Arba – kitas pavyzdys. Jūs stovite priešais darbdavį, kuris aiškiai manipuliuoja jumis, jūsų neva sąžiningumu. Nors tai nėra sąžiningumas – tai jūsų baimė būti neįvertintu. Tai ką jam atsuksite? Tegul tokioje situacijoje ir atsisuka ta baimė. Kai jūs ją sąmoningai suvokiate, ji virsta drąsa.Taip, man reikia būti reikšmingu šioje vietoje, bet ne tiek, kad sėdėčiau darbe iki 12 val. nakties… Taigi turiu spręsti. Man daug ko reikia: atlyginimo, būti įvertintu… Taigi nebūtina visko sakyti, užtenka matyti, kas vyksta.Yra manipuliuojama jumis, sureikšminamas kažkokia jūsų savybė ar kažkoks darbo ypatumas. Tuomet jūs irgi sureikšminkite kažką, kas jums svarbu. Viduje suvokite, kas jums svarbiausia šią minutę.


Ką dar galiu daryti?

Taigi tuos penkis/šešis modelius – penkias sistemines iliuzijas bei šešias prigimtines traumas ar emocinio kūno veidus, – reikia išmokti, reikia gerai su jais padirbėti, kad žinotume, kokioje situacijoje kokį veidą atsukti.

Ir tai nėra veidmainystė. Nors taip, tai yra „veidų mainymas”. Bet ne ta „blogąja” mums pažįstama prasme. Nes aš nesusitapatinu. Tie veidai – tai nesu aš. Tai yra tai, ką aš prisitraukiau iš sistemų. Aš nuėjau ten tarnauti, man reikia pinigų, reiškia, aš turių kažką mainyti. Aš mainau savo žinias, bet ne gyvenimą. Galiu mainyti savo laiką, bet ne gyvenimą.

Tai suvokęs aš galiu pradėti veidus keisti. Juk aš – ne tie veidai. Aš – tas, kuris tuos veidus valdo.

O kai pradėsite matyti kitų veidus, kaip jie keičiasi, kaip žmogus su vienu vienoks, su kitu – kitoks, galvosite, oho, kokie manipuliatoriai… O tai – ne manipuliacija. Jūs tiesiog pradėjote matyti. Ir tada iškils klausimai, „o kam toks gyvenimas”, „o kur tikri dalykai”… Tai tu būk tikras. Būk tikras ir pakeisi savo realybę – pasaulis atspindės tave „tikrą”, jau kitokį.

O kol pasaulis dar atspindi šią veidų karalystę, būk geras, mokykis veidų.

♥♥

Audioknygos „Skersvėjis“  ištraukos galima paklausyti čia.

Daugiau informacijos apie sielos mokytoją – parapsichologę Džiuljetą Binkauskienę galima rasti www.bindrakalnis.lt arba mokytojos Facebook paskyroje „Sielos mokytoja Džiuljeta“